Kortų žaidimas Tūkstantis labiausiai paplitęs Rytų Europoje ir slavų šalyse. Ypač daug jo gerbėjų sutiksite Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, taip pat Kazachstane, žaidimas gerau žinomas ir Lenkijoje. Rusai ir ukraniečiai tūkstantį žaidžia trise, o Lietuvoje daugiau mėgstamas variantas keturiems žaidėjams. Šis žaidimas lavina strateginius gebėjimus, todėl turėtų patikti intelektulios veiklos mėgėjams.

Daugiau kortų žaidimų taisyklių: Karuselė, Asilas, Melagis, Karas, Vežimas.

Tūkstantis kortų žaidimas

Žaidimo tikslas, kaip galima spėti iš pavadinimo, – pirmam surinkti daugiau negu 1000 taškų. Žaisti užtrunka, todėl jo mėgėjai kartais tą pačią partiją žaidžia kelias dienas, vis sugrįždami prie jos valandai ar dviem. Be kortų malkos, žaidimui dar reikia popieriaus lapo ir pieštuko taškams užrašyti. Lapas padalijamas į tiek stulpelių, kiek yra žaidėjų. Žaidėjai, baigę žaisti padalijimą, suskaičiuoja, kiek uždirbo taškų, o raštininku paskirtas žaidėjas prideda šiuos taškus prie anksčiau uždirbtų ir gautas sumas užrašo į lentelę.

Žaidžiama su 24 žaidimo kortomis. Kadangi žaidimo tikslas – turėti kuo daugiau taškų, žaidėjai stengiasi surinkti kuo daugiau aukštesnės vertės kortų. Tūkstantis kortų žaidimas – labai smagi ir įdomi veikla!

Kortų vertės

tūzas – 11 taškų,
dešimtakė – 10,
karalius – 4,
dama – 3, 
valetas – 2, 
visų malkos kortų vertė – 120 taškų.

Žaidėjai dar gali gauti papildomų taškų – už tos pačios šeimynos karaliaus ir damos porą. Kiekvienos šeimynos karališkoji pora vertinama skirtingai:

širdžių karalius ir dama – 100 taškų,
būgnų karalius ir dama – 80,
kryžių karalius ir dama – 60,
pikų karalius ir dama – 40.

Kortų dalijimas

Kortos dalijamos ir ėjimai daromi pagal laikrodžio rodyklę. Dalytojai keičiasi kas kiekvieną dalijimą, pirmąjį galima išsirinkti burtų keliu. Jei žaidžiama keturiese, dalytojas nežaidžia, o tik dalija kortas. Kortos dalijamos po vieną: iš pradžių trims žaidėjams padalijama po 3 kortas, tada stalo viduryje padedamos dar 3 užverstos kortos (pirkinys), paskui žaidėjams išdalijama dar po 4 kortas. Taigi žaidimo pražioje dalytojas neturi nė vienos kortos, trys žaidėjai turi po 7 kortas, o ant stalo guli pirkinys iš 3 kortų.

Varžytinės

Tada varžomasi dėl pirkinio: žaidėjai paeiliui skelbia, kiek už jį duoda taškų: varžytines laimėjęs žaidėjas kartu įsipareigoja surinkti tiek taškų, kiek pasiūlė už pirkinį. Pirmas pradeda žaidėjas, sėdintis dalytojui iš kairės, jis visada skelbia, kad duoda taškų. Kiekvienas kitas žaidėjas turi skelbti 5 taškais didesnę sumą. Pirkinys atitenka tam, kuris pasiūlo daugiausia.

Varžantis svarbu nepamiršti, kad visų malkos kortų vertė tėra 120 taškų. Vadinasi, didesnę sumą galima surinkti tik turint karališkųjų porų. Jei žaidėjas imtyje neturi nė vienos tokios poros, jis negali siūlyti už pirkinį daugiau nei 120 taškų. Siūlantieji daugiau turi parodyti porą.

Kai jau aišku, kas laimėjo varžytines, pirkinio kortos atverčiamos, kad visi galėtų jas pamatyti, ir atiduodamos jas įsigijusiam žaidėjui. Šis iš visų savo kortų atrenka dvi nereikalingas ir užverstas atiduoda po vieną savo varžovams. Taigi dabar, po varžytinių, kiekvienas žaidėjas turi po 8 kortas. Tada pirkinį įsigijęs aidėjas paskelbia galutinę sumą – kiek įsipareigoja surinkti taškų. Ši suma negali būti mažesnė už anksčiau siūlytąją, bet, jei žaidėjas mato, kad turi geras kortas, suma gali būti padidinta iki bet kurio skaičiaus 5 kartotinio. Jei žaidėjas savo įsipareigojimo neįvykdo, paskelbtoji suma išskaičiuojama iš jo surinktų taškų skaičiaus.

Jeigu dalijant kortas pas vieną kurį žaidėją atsidūrė visos keturios devynakės, jis gali parodyti savo kortas ir pareikalauti, kad malka būtų perdalyta. Tokiu atveju žaidėjų taškai neskaičiuojami, kortas sumaišo, perkelia ir išdalija tas pats dalytojas.

Kova dėl kirčių

Po varžytinių prasideda kitas žaidimo etapas – kova dėl kirčių. Pirmasis kortą į kirtį deda pirkinį įsigijęs žaidėjas. Iš pradžių žaidime kozirių nėra, bet jei kirčio laimėtojas turi karališkąją porą, jis gali paskelbti šios poros šeimyną kito kirčio koziriais. Tokiu atveju šis žaidėjas privalo į kirtį pirmą dėti karalius arba damos kortą. Koziriai lieka galioti, kol nepaskelbiama nauja karališkoji pora.

Kiekvienas kitas žaidėjas privalo kirsti padėtą kortą tos pačios šeimynos korta. Kol nepaskelbti koziriai, žaidėjas, neturintis reikiamos kortos, gali dėti bet kokią kortą. Kai koziriai jau paskelbti, žaidėjas, neturintis reikiamos šeimynos kortos, kerta koziriu, o jei neturi ir šio, deda bet kokią kortą. Kirtį laimi tas, kuris padeda didžiausios vertės kozirį arba, jei kozirio nėra, didžiausios vertės kortą (nepamirškite, kad dešimtakės vertingesnės nei karaliai). Žaidėjas, paėmęs kirtį, pradeda žaidimą dėl kito kirčio.

Kadangi žaidžiant koziriai gali keistis, svarbu laikytis tam tikrų jų nustatymo taisyklių. Koziriai atsiranda, kai praėjusį kirtį laimėjęs žaidėjas paskelbia, kad turi karališkąją porą. Skelbdamas jis privalo vieną poros kortą padėti į kirtį, o kitą parodyti žaidėjams. Jei kurią nors kortą padėjo į kirtį anksčiau, nepranešęs, kad turi karališkąją porą, skelbti kozirių nebegali. Koziriai pradeda galioti vos juos paskelbus.

Per kiekvieną padalijimą sužaidžiami septyni kirčiai. Nors ir svarbu sutrukdyti pirkinio laimėtojui surinkti deklaruotą taškų sumą, žaidėjai žaidžia individualiai, laimėtus kirčius deda į atskiras krūveles ir po kiekvieno padalijimo suskaičiuoja, kiek pelno taškų už paimtas kortas.

Taškų sumos suapvalinamos iki skaičiaus 5 kartotinio į didesnę pusę, pavyzdžiui, 82 taškus surinkęs žaidėjas gauna 85 taškus, surinkęs 86, gauna 90.

Žaidėjai, žaidę prieš pirkinį įsigijusį žaidėją, savo pelnytus taškus prideda prie turimų. Pirkinį įsigijęs žaidėjas tai gali padaryti, jei surenka ne mažiau taškų, nei yra įsipareigojęs; jei jis savo įsipareigojimo neįvykdo, skelbta suma iš jo atimama (žaidėjo taškų suma gali būti ir mažesnė už nulį, pvz., -120, -80 ir pan.).

Bačkos taisyklė

Bačka vadinama 880 taškų riba. Kai žaidėjas surenka nuo 880 iki 1000 taškų, surinkta suma prilyginama 880 taškų ir rezultatų lentelėje po jo vardu pažymimas kvadratėlis. Tai reiškia, kad žaidėjas stovi ant bačkos ir negali rinkti taškų įprastu būdu. Kad laimėtų, jis privalo per vieną dalijimą įsigyti pirkinį ir surinkti ne mažiau  nei 120 taškų. Ant bačkos negalima stovėti ilgiau nei tris dalijimus iš eilės – jei nė per vieną nepavyksta surinkti reikiamų 120 (arba daugiau) taškų, žaidėjas nukrinta nuo bačkos ir pradanda 120 taškų.

Taigi, galimos tokios baigtys:

• Pirma, jei žaidėjas įsigyja pirkinį ir surenka per vieną dalijimą bent 120 taškų, jis laimi žaidimą;
• Antra, jei žaidėjas įsigyja pirkinį, bet nesurenka 120 taškų, jis praranda skelbtą sumą ir nukrinta nuo bačkos,
• Trečia, jei žaidėjas tris kartus iš eilės nepavyksta įsigyti pirkinio, jis nelaimi žaidimo (nesvarbu, kiek taškų būtų surinkęs), gauna 120 taškų baudą ir nukrinta nuo bačkos.

Bačkos taisyklė galima ir išvengti. Pavyzdžiui, jei turite 850 taškų ir vienu kartu surenkame 150 taškų ar daugiau, laimite iškart.

Nulio taškų taisyklė

• Pirma, jei žaidėjas neįsigyja pirkinio ir nepelno nė vieno taško, jo taškų stulpelyje brėžiamas brūkšnys.
• Antra, jei žaidėjas surenka 3 brūkšnius (nesvarbu, paeiliui ar ne), iš jo atimami 120 taškų.
• Trečia, jei dar kartą nepelnomas nė vienas taškas, vėl pažymimas brūkšnys, o jų surinkus tris, vėl atimami 120 taškų.
• Taip pat, jei žaidėjas turi tik vieną kirtį ir šis vertas 2 taškų (t. y. turi valetą ir dvi devynakes), 2 taškai suapvalinami iki 0 ir prie žaidėjo turimos taškų sumos niekas nepridedama.
• Galiausiai, jei žaidėjas turi paėmęs nulio taškų vertą kirtį (tris devynakes), toks kirtis žymimas kaip brūkšnys. Kol stovima ant bačkos, nulio taškų taisyklė negalioja.

Pasas
Jei pirkinį laimėjęs žaidėjas mato, kad kortos prastos ir gali nepavykti surinkti įsipareigotos sumos, jis gali pasuoti. Tada jo taškų stulpelyje rašoma raidė P, o kiti žaidėjai (išskyris dalytoją) gauna po 60 taškų. Už kiekvieną trečią pasą iš žaidėjo atimami 120 taškų. Jei žaidėjas stovi ant bačkos, pasiduoti negali.

Žaidimas tūkstantis ir jo variantai

Kortų žaidimas tūkstantis turi keletą skirtingų variantų. Jei žaidžiama keturiese, vienas iš žaidėjų, paprastai praėjusio dalijimo laimėtojas, tik dalija kortas ir gauna taškų vien už tai. Gaunama suma priklauso nuo pirkinio vertės: jei tarp pirkinio kortų yra bent viena karališkosios poros korta (karalius arba dama), dalytojas gauna pusę tos poros vertės taškų (pvz., už širdžių karalių arba damą – 50, už pikų karalių arba damą – 20), jei abi kortos – visus už tą porą skiriamus taškus, o už visas kitas pirkinio kortas – tiek taškų, kiek jos ir vertos.

Jei žaidžiama trise, dalijama pakaitomis, tačiau dalytojas kortas dalija ir sau, jis taip pat dalyvauja varžytinėse. Už pirkinio kortas papildomų taškų niekas negauna. Jei žaidžiama dviese, būna du pirkiniai. Sumaišius malką, trys užverstos kortoas padedamos į vieną krūvelę, trys į kitą. Kitos kortos išdalijamos žaidėjams. Tada šie varžosi dėl pirkinio. Varžytines laimėjęs žaidėjas savo nuožiūra pasiima vieną kurį pirkinį. Kitas žaidėjas prideda atlikusias kortas, į jas nė nežvilgtelėjęs, prie savo paimtų kirčių. Toliau žaidžiama įprastai.